Artėjant Nacionalinei vyrų dienai verta priminti tai, apie ką vis dar kalbame per mažai – vyrai taip pat pavargsta, išgyvena, nerimauja ir kartais jaučiasi palūžę. Nuo mažens daugelis vyrų girdi frazes: „būk stiprus“, „neverk“, „susitvarkyk pats“. Tačiau emocijų slėpimas nėra stiprybės ženklas. Tikra stiprybė prasideda tada, kai žmogus leidžia sau pripažinti, kad jam sunku, ir ieško pagalbos. Vyrai dažniau linkę kentėti tyliai – neišsako savo jausmų, vengia kalbėti apie emocinę sveikatą ar kreiptis pagalbos. Dėl to vidiniai sunkumai gali virsti nerimu, depresija, pykčiu ar emociniu atsiribojimu. Svarbu prisiminti: vyrams galima būti jautriems; normalu jausti liūdesį, baimę ar nuovargį; kalbėjimas apie jausmus nėra silpnumas; pagalbos prašymas yra brandos, o ne silpnumo ženklas. Šiandien galime padrąsinti šalia esančius vyrus ne tik „laikytis“, bet ir kalbėti. Paklausti, kaip jie iš tiesų jaučiasi. Išklausyti be vertinimo. Kartais vienas nuoširdus pokalbis gali reikšti labai daug. Nes emocijos neturi lyties.
